Dauguma pėsčiųjų mano, kad dėl visų eismo nelaimių kalti būna tik vairuotojai

Gatvėse, kur, kertasi dideli rūšių transporto ir pėsčiųjų srautai, eismas yra ne tik intensyvus, bet ir nesaugus. Gerindami automobilių eismo sąlygas dažnai ignoruojame pėsčiųjų interesus. Miestuose siaurinami šaligatviai ir platinama važiuojamoji dalis. Ir šiaip siauri šaligatviai dar labiau susiaurėja, kai jų sąskaita įrengiamos automobilių parkavimo aikštelės. Todėl atskirti pėsčiųjų eismą nuo didelių transporto srautų čia labai svarbu, nes būtent tokiose gatvėse pėstieji dažniau nukenčia. Ir kalti čia būna ne vien pėstieji, bet it vairuotojai.

Didelis pavojus pėstiesiems gresia ne tik didmiesčio intensyvaus eismo magistralėse, bet ir kitose mažiau apkrautose gatvėse, centrinėse miestų dalyse ar senamiesčiuose. Šiose gatvėse tariama ramybė sumažina ir vairuotojų, ir pėsčiųjų dėmesį, atsargumą ir reiklumą.

Stebint vairuotojų ir pėsčiųjų santykius, kartais pasidaro įspūdis, kad jie visaip stengiasi vieni kitiems pakenkti. Dauguma pėsčiųjų mano, kad dėl visų eismo nelaimių kalti būna tik vairuotojai. Savo ruožtu vairuotojai piktinasi netinkamu pėsčiųjų elgesiu gatvėse. Dėl pėsčiųjų kaltės 1983 m. įvyko daugiau kaip 25 procentai visų autoavarijų. Iš tikrųjų vairuotojai kasdien mato netinkamai gatvėje besielgiančių pėsčiųjų: bėgančių per gatvę draudžiamoje vietoje, nepaisančių artėjančio automobilio, staigiai išeinančių į važiuojamąją gatvės dalį iš už stovinčio autobuso ar troleibuso, nekreipiančių dėmesio į šviesoforo signalus ir pan. Vairuotojai niekad nevažiuoja, kai dega raudonas šviesoforo signalas, o pėstieji mūsų miestų gatvėse dar dažnai elgiasi taip, tarytum šviesoforų ir reguliuotojų signalai būtų skirti tik automobilių vairuotojams. Žinoma, tai ne tik trukdo normalų eismą, bet sukelia pavojų ir pėstiesiems.

Ypač skaudu, kai autoįvykių metu sužeidžiami ar net žūsta vaikai… Autoįvykių statistika liudija, kad eismo nelaimių, kai nukenčia vaikai, deja, nemažėja. Per dešimt metų (1972-1981 m.) žuvo 632 ir buvo sužeisti 6063 vaikai. Dauguma nelaimių įvyksta dėl suaugusiųjų nerūpestingumo. Pavojų, kuriuos gali sukelti intensyvus eismas, daug, todėl suaugusiųjų pareiga nuolatos aiškinti vaikams, kaip elgtis gatvėje. Tai ne tik tėvų ir mokytojų rūpestis, tai visų bendras rūpestis. Vairuotojai turėtų nuolat atminti, kad vaikais negalime pasitikėti taip kaip suaugusiais. Psichologų nuomone, viena iš autoįvykių su vaikais priežasčių yra lengvabūdiškas jų elgesys. Be to, dažniausiai nukenčia trejų—aštuonerių metų vaikai. Čia taip pat reikėtų prisiminti, kad mažų vaikų veiksmai remiasi visai kitokiomis prielaidomis, negu vyresniųjų ar suaugusiųjų, todėl psichologiškai jie niekada nėra autoįvykių kaltininkai. Iš tikrųjų vaikai yra tik eismo nelaimių aukos.

Štai kodėl ne vaikai, o suaugusieji kalti, kad eismo nelaimių su vaikais dar daug, kad vaikai išbėgę, pažaisti suluošinami ar net žūva.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir jo rajonuose.

Patiko? Pasidalink