Kaip išsirinkti sėjamają?

Tai Jums reikalingos sėjamosios, tai ilgai ieškoti neteks. Rinkoje dabar didelis pasirinkimas naujoviškų, tvirtų ir patikimų sėjamųjų. Dabar tai labai našios, greitos ir tiksliai sėjančios mašinos. Jos yra skirtos dirvai, kuriai reikia papildomo sutankinimo. Naudojantis šia mašina, galima pasiekti labai gerų augalų dygimo rezultatų.

Sėjamųjų gamintojai vadovaujasi tokiais kriterijais ir siekia, kad kultivavimas būtų galingas, o sėklos būtų įterpiamos labai tikslingai ir greitai. Dirvožemis yra labai gerai tankinamas, o sėjamoji yra ilgaamžiška.

Kai norite pasiekti vienodą ir vešlų daigų sudygimą, tai dirvą reikia privoluoti ir prieš ir po sėklų įterpimo. Tokios mašinos turi priešakinius padargus, kurie labai veiksmingai apdirba žemę. Taip yra taupomi tiek degalai, tiek Jūsų laikas ir svarbiausia, dirvožemio drėgmė.

Universalios sėjamosios

Universaliąsias sėjamosios naudoja tada kai yra reikalingas minimalus arimas ar žemės įdirbimas. Taip dirbimo padargai bei tarpelių plotis tarp jų yra pasirenkamas pagal Jūsų pageidavimus ir poreikius. Turint daugiafunkcinį sėjimo padargą, galėsite apdirbti įvairaus tipo dirvožemį bei naudoti skirtingas dirvos paruošimo sistemas.

Šios mašinos yra labai aukštos kokybės, pasižymi labai ilgu eksploatacijos laiku bei mažomis eksploatacijos išlaidomis. Tokias sėjamąsias galima labai nesunkiai sureguliuoti, o svarbiausia joms nereikia didelės, specialios priežiūros, kas taip pat sutaupo nemažai Jūsų laiko..

Kai renkatės tokio tipo mašinas, tai svarbiausia yra išsirinkti ar labai tikslus yra sėklos įterpimas. Būtent visos naujos kartos sėjamosios ir pasižymi šia savybe. Būtent ji turi daugiausiai įtakos vienodam daigių sudygimui.

Tikriausiai jei jau užsiimate šiuo reikalu, tai žinote tokį dalyką, kad dar prieš sėjant, dirvožemis turi būti tinkamai sutankintas. Būtent tam mašinos turi perstumiamus ratus, kurie ir padeda suformuoti vienodą dirvožemio struktūrą visome plote. Tai labai svarbu ten, kur dirvožemis yra lengvas. Sėjimo diskai sukurti tam, kad dirvožemis būtų perskirtas, o sėkla būtų įterpiama vagos dugną. Mašina turi plieninį vamzdį, kuris beria sėklą dėka mechaninio poveikio.

Naujausių mašinų tarpelių plotis būna įvairus. Dažnai perkamos tokios, kurių tarpelių plotis yra 12, 5 cm arba 16,7 cm. Taip pat reiktų žinoti, kad noragėlis turi net po du diskus, kurių skersmuo yra 38 centimetrai.  Už jų yra įmontuotas prispaudimo ratas. Dabar šie prispaudimo ratai yra labai modernūs. Turi stiprius stipinus, elastingas gumines padangas, todėl su tokia mašina jūs labai lengvai ir paprastai galite dirbti net ten, kur dirva yra labai drėgna. Kai diskai bei prispaudimo ratas yra didesnis, tai tada sėti galima labiau spaudžiant noragėlius į žemę. Taip niekad neįklimpsite dirvožemyje, kad ir koks drėgnas jis bebūtų.

Modernios sėjamosios dabar gaminamos net su lokaliniu trąšų įterpimu. Todėl galite tikėtis labai gražaus, sveiko, gausaus ir sėkmingo derliaus.

Šaltinis http://litalis.com/frezos/ – žemės frezos

Savaeigė frontalinė freza – žemės ūkio technika

Patiko? Pasidalink

Kokia buvo automobilių svarbiausioji užduotis?

XX a. pradžioje pradėjusi populiarėti automobiliui su viltimis pasitiko ugniagesiai, nes jiems bene labiausiai reikėjo greitesnio ir galingesnio transporto negu kinkomasis. Visa gaisrininku manta cisternas su vandeniu, vandens siurblius ir žarnas, kopėčias, laužtuvus ir kitokius gaisro gesinimo įrankius — vežioti arkliu gurguole buvo labai neparanku. Štai kodėl ugniagesiai jau antrojo dešimtmečio viduryje atsisakė arkliu.

Pačiu pirmųjų gaisriniu automobiliu svarbiausioji užduotis buvo skubiai nugabenti į nelaimes vieta ugniagesius. Kad atvykę gaisrininkai galėtu išlipti iš mašinos, jiems įrengiami du išilginiai šoniniai suolai, nuo kurių buvo galima nušokti dar automobiliui nesustojus ir pradėti gesinti gaisrą. Štai dėl ko gaisriniams automobiliams pasirenkamas tipo kėbulas. 1892 metais Vokietijoje pagaminamas pirmasis automobilis su mechaniniu vandens siurbliu, o 1907 m automobiliui pritaikomos ir gaisrinės kopėčios.

Pirmieji Rusijoje automobilį įsigijo Peterburgo gaisrininkai. 1904 m viena jų komanda gavo „Lessner“ gamykloje pagamintą specialų automobilį, skirtą 14 ugniagesių. Automobilis turėjo 14 AG variklį, kartu su ugniagesiais gabeno kopėčias, laužtuvus, kibirus, kirvius.

Rusija – Baltija – automobilių supirkimas Alytuje

IV tarptautinėje Peterburgo automobilių parodoje 1913 m. Rusų-Baltijos vagonų gamykla demonstravo gaisrinę mašiną, sumontuotą ant sunkvežimio „Ruso-Balt-D24-40″ šasi. Šį automobilį įsigijo Rygos savanoriška ugniagesių draugija. Vėliau buvo pagaminta dar keletas tokių pat automobilių. Vienas iš jų dabar eksponuojamas Rygos gaisrinės technikos muziejuje. Vieni automobilių supirkėjai iš Kauno, gyrėsi radę gasrinę Kauno rajone. Tai situacija, kai senolis paskambino supirkėjui ir pasiteiravo ar superka senas gaisrines. Aišku supirkėjai pradžioje pagalvojo, kad tai kažkoks nevykęs juokelis, bet nuvažiavę išvydo ohoooo.

Gaisrinėms mašinoms gaminti naudojama tobuliausios konstrukcijos automobilių šasi. Šiuolaikiniai gaisriniai automobiliai yra lengvai užvedami, greiti ir manevringi, turi galingus variklius, kurie varo ir vandens siurblį, ir pakelia kopėčias.

Šiandieninis gaisrinis automobilis turi cisternas vandeniui ir putų pavidalo gesinimo medžiagai, išcentrinius siurblius bei putų maišytuvus, rites su žarnomis, vamzdžius, gesintuvus ir kitokius įrenginius: Šios mašinos (be jų, dar yra specializuotų gaisrinių automobilių) pirmosios atvyksta i gaisro vietą. Per keliolika sekundžių išvyniojamos žarnos, įjungiami siurbliai, kurių našumas — 30-40 I per sek. Kai ištuštėja cisternos (jų talpa 2000-2500 litrų), vandenį galima pumpuoti iš miesto vandentiekio, upių, ežerų.

Gaisrinių automobiliai

Dabar gaminama be galo daug įvairių gana siauros paskirties gaisrinių automobilių, ir jau seniai praėjo laikai, kada gesinti gaisro atskubėdavo tik viena mašina, kurioje tilpdavo ir vanduo, ir kopėčios, ir kiti trankiai, ir ugniagesiai. Dabar patys gaisrai sudėtingesni ir pavojingesni, ne visus juos galima vien vandeniu užgesinti. Užsidega, deja, ir labai aukšti pastatai bei pramonės įmonės, kyla gaisrai naftos verslovėse ir miškuose, aerodromuose ir uostuose… Daug kur susiduriame su medžiagomis, kurios jungdamosi su vandeniu gali sprogti arba išskirti nuodingas dujas. Ten, kur yra aukšta elektros srovės įtampa, gesinti gaisrą vandeniu jokiu būdu negalima, nes vandens čiurkšlė tampa elektros laidininku. Štai kodėl šiais laikais gaisrams gesinti naudojamos įvairios kitos priemonės: putos, sausi, milteliai, suspaustas oras ir t. t. Tai reikalaute reikalauja gaisrinių automobilių specializacijos.

Specializuotos mašinos yra ir gaisrinis automobilinis siurblys bei automobilinė siurblinė. Automobilinė siurblinė turi autonominį variklį ir iki 1800 m gaisrinių žarnų. Vandenį iš bet kokių šaltinių tiekia labai greit iki 110 l per sek. Šios gaisrinės mašinos pačios visai neturi vandens rezervuaro.

Paskirtis atgabenti gaisrines žarnas, sumontuoti iš vandens tiekimo linijas ir siurbliu pumpuoti vandenį iš gretimų telkinių.

Patiko? Pasidalink

Markusas nutarė sukurti automobilį pagal savo schemą

Zigfridas Markusas (Siegfried Marcus) nesivaikė garbės ir pajamų. Jam ne­davė ramybės idėja sukurti savaeigį ekipažą. Si idėja jaudino šimtus žmo­nių visame pasaulyje. Kodėl? Paaiškinti nesunku. Paskutiniame praėjusio am­žiaus trečdalyje paspartėjęs pramonės, žemės ūkio ir prekybos vystymasis, pagreitėję žmogaus veiklos tempai reikalavo naujos, lengvos, greitos ir manevringos transporto mašinos. Tokios, kuri būtų nesusijusi su upėmis ir bėgiais, kaip garlaivis arba garvežys, bet, priešingai garo omnibusams, galėtų veikti tuojau pat, be garų sudarymo.

Tuo metu kai kuriose šalyse, pradedant Rusija, jau mokėjo gauti naftą ir perdirbti ją į skystą kurą. Vokietijoje išrado vidaus degimo variklį, naudo­jantj skystą kurą. Jam nebereikėjo gremėzdiško katilo ir pakuros, o masės vienetui tenkantj galingumą turėjo didesni. Automobilio išradėjai jj ir norėjo panaudoti.

Tačiau vien nor4 nepakanka. Reikia dar ir inžinerinių žinių. O Markusas buvo valdininkas. Ir, žinoma, jo bearklis vežimas negalėjo be arklio važiuoti. Tačiau Markuso tėvynė, Austrijos—Vengrijos imperija, kaip ir kitos šalys, privalėjo juk turėti „savo“ automobilio išradėją! Buvo sukurta legenda apie puikias Markuso vežimo savybės. Vežimas ir šiandien eksponuojamas Vie­nos Technikos muziejuje. Prie jo kabo lentelė su užrašu:
Markuso vežimas (1875), vieno cilindro, gulsčias, keturtaktis benzininis variklis, 3/4 AJ PARUOSTAS VEIKTI
Dabar jau įrodyta, kiek čia netiesos. Pagaliau nereikia joki4 ypatingų įro­dymų. Vežimo netobulumas iš karto krinta į akis.

Toli už vandenyno gyveno kitas išradėjas, Džordžas Seldenas (George Selden). Jis irgi buvo valdininkas, ir jo savaeigio ekipažo taip pat niekas nematė veikiančio. Bet Seldenas, gerai žinojęs istatymus, dar 1879 metais pateikė automobilio schemos patentinę paraišką. Paraiška buvo taip para­šyfa, kad bet koks ekipažas su benzininiu varikliu atrodytų išrastas jo pa­ties, Seldeno. lr kai žymiai vėliau Jungtinėse Valstijose pradėjo gaminti automobilius, išradėjas fabrikantams pateikė ieškinį. Jie pasiskirstė į dvi grupes. Dalis fabrikantų įsigijo patentą, kiti jsivėlė j teismo procesą prieš Seldeną.

Procesas truko daug metų. Išradėjas, praturtėjęs iš savo patento eks­ploatacijos, nutarė sukurti automobilj pagal savo schemą, kaip to reikalavo teismas. Besibylinėjanči4 fabrikant4 nelaimei, automobilis veikė!

šaltinis: automobilių supirkimas Ši kompanija superka visų markių automobilius, sunkvežimius, motociklus. Tikrai puikūs ir sąžiningi supirkėjai Alytuje.

Patiko? Pasidalink

Ar gaminami automobiliai Lietuvoje?

Ar gaminami automobiliai Lietuvoje? Dažnas abejodamas atsakys „ne“. Iš tikrųjų mūsų respublikoje nėra milžiniškų automobilių gamyklų tačiau kalba ima suktis apie sportinius automobilius, šalies rinktinės sportininkai sėkmingai startuoja stipriausiuose Europos rali čempionatuose, visada minimas Vilnius. Nedidelis kiekis (keliasdešimt per metus) specialių varžyboms skirtų automobilių pagaminama Vilniaus autoremonto gamyklos sportinių automobilių ruošimo techniniame centre, kuriam vadovauja garsus lenktynininkas, TSRS nusipelnęs sporto meistras Stasys Brundza.

Kokie gi tie automobiliai, surenkami mūsų respublikos sostinėje? Tai — ,Lada 1600 Rali“, kurių jau pats pavadinimas sako, kad automobiliai skiriami rali lenktynėms. Šį modelį pagal VAZ-2105 sukūrė grupė mūsų respublikos automobilistų — lenktynininkų, konstruktorių, technologų, remdamiesi patirtimi, įsigyta įvairaus masto automobilių lenktynėse, naudodamiesi specialių mokslinių tyrimų rezultatais.

Serijiniai Žiguliai – kaip automobilių supirkimo Panevėžyje grobis

Techniniame centre, nauji serijiniai „Žiguliai“ (dažniausiai VAZ-21011 ar VAZ-2105), atgabenti iš Toljačio, visiškai išardomi, o paskui vėl surenkami. Kiekviena detalė apdorojama taip, kad ji arba palengvėja, arba tampa patvaresnė negu buvo, o dažniausiai įgyja abi šias savybes. Pamažu būsimasis sportinis automobilis tampa toks, koks turėtų būti: galingesnis, lengvesnis, patikimesnis, dinamiškesnis… Jo variklis iš vietos dabar leidžia pasiekti 100 km per val. greitį per 8,4 sek., vieną kilometrą įveikti per 27,8 sek., o maksimalus automobilio greitis — 192 km per val. Paruoštas automobilis sveria apie 930 kg (serijinio automobilio svoris 1045 kg). Tokius automobilius labai pamėgo automobilių supirkėjai Vilniuje. Tais sovietų laikais tai buvo labai geras automobilis, vieni parduodavo, kiti supirkdavo, o paskui perparduodavo kitiems. Tai buvo šaunūs laikai, kai lengva ranka pasiekiami pinigai.

Sportinio automobilio gamyba

Sportinio automobilio gamyba savita ir sudėtinga todėl, kad nuolat tobulinama jo konstrukcija. Praktiškai kiekvienos lenktynės pasiūlo naujų idėjų ir parodo automobilio trūkumus, todėl svarbu greitai pašalinti išaiškėjusius defektus. Kai matai, kaip sportinėmis trasomis, vedančiomis akmeningais Graikijos ar Kipro keliais, vingiuotais Ispanijos kalnų plentais ar Suomijos ir Švedijos sniegynais, rieda Vilniuje paruoštos „Lados“ ir kaip lygios kovoja su pajėgiausiais užsienio firmų automobiliais, aiškesnė tampa didžiulė atsakomybė, gulanti ant vilniečių kolektyvo pečių.

Automobilis „Lada 1600 Rali“ jau išsikovojo tarptautinį pripažinimą: įsigyti mašiną, pagamintą Tarybų Lietuvoje, pareiškė norą ne vienas kitų šalių lenktynininkas. 1984 metais, be automobilių šalies rali rinktinės nariams, paruošta „Lados“ Austrijos, Belgijos, Kanados, Panamos, Prancūzijos ir VFR sportininkams.

Vilniuje sukurtų automobilių, atstovaujančių Tarybų Sąjungą aukščiausio rango varžybose ir sėkmingai jose konkuruojančių su užsienio firmomis, gamyba turi gražių perspektyvų.

Patiko? Pasidalink